Lithuania profile

Overview

2023 m. galutinės energijos sąnaudos Lietuvoje sudarė apie 5,3 Mtne. 2010-2023 m. laikotarpiu galutinės energijos sąnaudos vidutiniškai didėjo apie 1,1% per metus. Galutinės energijos vartojimo struktūroje transporto sektoriaus dalis padidėjo net 7.9 procentiniu punktu, t. y. transporto sektoriaus dalis išaugo nuo 32,7% 2010 m. iki 40,6% 2023 m. Tuo pačiu laikotarpiu namų ūkio energijos vartojimo dalis sumažėjo 3,6 procentiniais punktais (nuo 31,9% iki 28,3%), pramonės sektoriaus dalis taip pat sumažėjo 3,8 procentiniais punktais (nuo 20,7 iki 16,9%), tuo tarpu paslaugų sektoriaus dalis išliko tokia pati ir sudarė apie 12,0%. 2023 m. pastatai, apimantis namų ūkius ir paslaugų sektorių, galutinės energijos vartojimo struktūroje sudarė apie 40,3% (žr. 1 pav.).

Galutinės energijos vartojimo efektyvumas, apskaičiuotas pagal ODEX indeksą, didėjo vidutiniškai 1,6% per metus nuo 2010 iki 2023 m. (žr. 2 pav.). Didžiausias energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas pasiektas pramonės sektoriuje (4,1% per metus). Namų ūkiuose, dėl senų pastatų renovacijos proceso, energijos vartojimo efektyvumas didėjo vidutiniškai 1,8% per metus. Paslaugų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo didėjimas buvo pastovus (apie 0,5% per metus). Transporto sektoriuje energijos vartojimo efektyvumo didėjimas taip pat buvo pastovus (apie 0,6% per metus).

Didžiausias energijos taupymas pasiektas pramonės sektoriuje (1,1 Mtne 2023 m., palyginti su 2000 m.). Antroje vietoje yra namų ūkiai ir transportas (0,5 Mtne 2023 m.). Paslaugų sektorius sutaupė kur kas mažiau energijos (0,1 Mtne 2023 m.). Energijos kainų kilimas po Rusijos invazijos į Ukrainą galėtų paaiškinti dalį visuose sektoriuose pastebėtų sutaupymų padidėjimą 2022 m. (žr. 3 pav.).

Bendras energijos tiekimas 2010–2023 m. išliko nepakitęs (6,98 Mtne) (žr. 4 pav.). Galutinio energijos suvartojimo (0,46 Mtne) ir neenergetinių sąnaudų (0,01 Mtne) padidėjimą kompensavo energetikos sektoriaus (0,41 Mtne) ir kitų transformacijų sąnaudų  (0,06 Mtne) mažėjimas. Energetikos sektoriaus sąnaudų mažėjimą lėmė struktūriniai pokyčiai. 2023 m. elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius sudarė 74,2% visos šalies elektros energijos gamybos struktūroje. Atsinaujinančių energijos išteklių struktūroje dominavo vėjo ir saulės energija. 

Nuo 2010 iki 2023 m. bendras galutinės energijos suvartojimas Lietuvoje padidėjo 0,46 Mtne (nuo 4,76 iki 5,22 Mtne) (žr. 5 pav.). Šį padidėjimą daugiausia lėmė veiklos augimas (1,45 Mtne) ir struktūriniai pokyčiai (0,62 Mtne). Šio padidėjimo nekompensavo techninis energijos taupymas (1,07 Mtne), klimato pokyčiai (0,33 Mtne) ir kiti veiksniai (0,21 Mtne). Todėl bendras galutinis energijos suvartojimas 2023 m. buvo 10,0 % didesnis nei 2010 m.

Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas nustato privalomus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo rodiklius. 2021-2030 m. kasmet sutaupyti energijos kiekius, kurie atitiktų 0,8% 2016-2018 m. suvartotos vidutinės galutinės energijos. Tokie energijos kiekiai turi būti sutaupomi kasmet 2031-2050 m., išskyrus atvejį, jei ilgalaikiai Europos Sąjungos energetikos ir klimato tikslai 2050 m. bus pasiekti anksčiau. Įstatymas užtikrina, kad 2030 m. pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 5462 ktne, galutinis energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 4526 ktne, o bendras energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos kiekis Lietuvoje būtų ne mažesnis kaip 27280 GWh. 

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NEIS) nustatyti pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros strateginiai tikslai ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2050 m. Tiksliniai energijos vartojimo efektyvumo rodikliai – galutinis energijos suvartojimas, neviršijantis 51 m. TWh 2030 metais, 46 TWh 2040 metais ir 42 TWh 2050 metais Lietuvoje. Pagrindinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo siekimo kryptys – 1) skatinti kompleksinį daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimą; 2) didinti energijos vartojimo efektyvumą, plėtojant aukštos pridėtinės vertės kuriamas ir energiją taupančias pramonės šakas; 3) skatinti transporto, ypač sunkiojo kelių transporto  elektrifikavimą, elektromobilių naudojimą ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtrą.

Lietuva parengė Nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą (NECAP). Energijos vartojimo efektyvumo dimensijoje ji prisiima prielaidą įgyvendinti esamas ir planuojamas politikos priemones. Sukauptas energijos taupymo tikslas 2030 m. yra sutaupyti 48,52 TWh iš esamų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir dar 8,43 TWh iš planuojamo energijos taupymo.

Buildings

Galutinis energijos suvartojimas pastatuose (su klimato korekcijomis) nuo 2010 m. iki 2023 m. padidėjo 5,6% (žr. 6 pav.). Gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose suvartojama ženkliai daugiau energijos nei paslaugų sektoriaus pastatuose, galutinis energijos suvartojimas didėjo vidutiniškai 0,2% per metus, o paslaugų sektoriuje – 0,9% per metus.

Namų ūkių galutinių vartotojų struktūroje didžiausią dalį sudaro patalpų šildymas, kurio dalis 2023 m. sudarė 68% (žr. 7 pav.). Toliau seka elektros prietaisai ir apšvietimas (13%), vandens šildymas (11%) ir maisto gaminimas (8%). Nuo 2010 m. iki 2023 m. maisto gaminimui sunaudojama energija augo sparčiausiai – 1,8% per metus, o elektros prietaisams – apie 0,7% per metus.

2023 m. patalpų šildymo vidutinės energijos sąnaudos tenkančios 1 m2 (su klimato korekcijomis) buvo 9,3 kgne (žr. 8 pav.). Šios sąnaudos buvo beveik 20% mažesnės lyginant su 2010 m. lygiu, kai vidutinės patalpų šildymo energijos sąnaudos buvo 11,5 kgne/m2. Patalpų šildymo energijos sąnaudų tenkančių 1 m2 mažėjimas rodo, kad vidutinis energijos vartojimo efektyvumas didėjo apie 1,6% per metus (žr. 8 pav.).  

2010-2023 m. laikotarpiu energijos sąnaudos tenkančios vienam būstui mažėjo visais galutinio vartojimo atvejais, išskyrus energijos suvartojimą maisto gaminimui. Elektros prietaisų ir apšvietimo energijos sąnaudos mažėjo sparčiausiai (apie 0,5% per metus), po to sekė vandens šildymo sąnaudos (0,3% per metus). Energijos suvartojimas maisto gaminimui didėjo vidutiniškai apie 0,6% per metus. 

2010-2023 m. laikotarpiu elektros energijos sąnaudos tenkančios vienam būstui didėjo vidutiniškai 0,4% per metus (žr. 10 pav.). Namų ūkių elektros energijos suvartojimas augo dėl didėjančio elektros prietaisų įvairovės ir skaičiaus. 2023 m. daugiausiai elektros energijos buvo naudojama elektros prietaisams ir apšvietimui, šios sąnaudos sudarė 75% viso elektros energijos suvartojimo būstuose. 

2023 m. namų ūkio galutinės energijos sąnaudos Lietuvoje buvo 10% mažesnės nei 2010 m. (1,43 Mtne palyginti su 1,59 Mtne). Per šį laikotarpį energijos suvartojimo didėjimą lėmė trys veiksniai: daugiau naujos statybos būstų (0,23 Mtne), didesni namai (0,12 Mtne) ir didenis buitinių prietaisų skaičius (0,05 Mtne). Tačiau šių veiksnių poveikį pilnai kompensavo energijos taupymas (0,32 Mtne) ir klimato pokyčiai (0,24 Mtne).

2023 m. namų ūkio patalpų šildymo energijos sąnaudos buvo 19% mažesnės lyginant su 2010 m. (0,947 Mtne palyginti su 1,17 Mtne). Nors daugiau naujos statybos būstų (0,16 Mtne), didesni namai (0,09 Mtne) ir centrinio šildymo paplitimas (0,04 Mtne) didino energijos suvartojimą, taupymas (0,24 Mtne), klimato pokyčiai (0,24 Mtne) ir kiti veiksniai (0,03 Mtne) jį sumažino. 2022 m. energijos išteklių kainų krizė taip pat turėjo įtakos energijos sąnaudų mažėjimui. 

Bendros energijos sąnaudos tenkančios vienam paslaugų sektoriaus darbuotojui nuo 2010 m. vidutiniškai mažėjo 0,7% per metus. 2023 m. elektros energijos sąnaudos tenkančios vienam paslaugų sektoriaus darbuotojui pasiekė 2010 m. lygį. Tai galima paaiškinti IT ir elektros įrangos paplitimu biuruose, kuris pasiekė prisotinimo tašką ir buvo kompensuotas didėjančiu prietaisų efektyvumu.

Siekdama didinti energijos vartojimo efektyvumą, Lietuva įgyvendina programas ir priemones pastatų sektoriuje. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą butų savininkams suteikiamos lengvatinės paskolos (3 proc. 20 metų, linijinis mokėjimo būdas). Įvairių tipų viešųjų pastatų modernizavimui skiriamos finansinės priemonės pagal Visuomeninių pastatų renovacijos programą, Viešosios paskirties pastatų renovavimą nacionaliniu ir regioniniu lygiais, Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą, Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo (modernizavimo), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas programą, Klimato kaitos programą, Ignalinos regiono visuomeninių pastatų programą ir Savivaldybių viešųjų pastatų projektus, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Pastatams atnaujinti naudojamos valstybės, savivaldybių biudžetų, ES struktūrinių fondų ir kitos lėšos.

Transport

Transporto sektoriaus galutinis energijos suvartojimas padidėjo nuo 1,47 Mtne 2010 m. iki 2,11 Mtne 2023 m. (žr. 14 pav.). Kelių transportas išlieka pagrindiniu energijos vartotoju transporto sektoriuje. 2023 m. kelių transporto sąnaudos sudarė 98% bendroje transporto energijos vartojimo struktūroje. 2010-2023 m. laikotarpiu sunkvežimių transporto priemonių dalis energijos suvartojime padidėjo nuo 39% iki 42% Geležinkelių transporto dalis sumažėjo nuo 4% iki 1%, o lengvųjų automobilių dalis išliko nepakitusi (56%). 

Keleivių keliaujančių automobiliais srautas padidėjo 0,5% per metus. 2023 m. automobilių dalis keleivinio transporto struktūroje sudarė 92%. Keleivių srautas keliaujančių geležinkeliu padidėjo 3,7% per metus ir sudarė 1% keleivinio transporto struktūroje. Keleivinio transporto autobusais dalis mažėjo 0,3% per metus ir sudarė 7% (žr. 15 pav.).

Krovininio transporto apimtys (matuojamas tonkilometriais) 2023 m. buvo maždaug 13% mažesnės nei 2010 m., iš esmės dėl geležinkelių krovininio transporto sumažėjimo (apie 2 kartus). Geležinkelio krovininio transporto apimtys Lietuvoje 2022 m. sumažėjo 50%, lyginant su 2021 m., dėl ES sankcijų, įvestų dėl karo Ukrainoje ir draudžiančių vežti tam tikras prekes ES teritorijoje, 2023 m. krovinių transporto kelių transportu srautas sudarė 60,8%, geležinkelių transportu – 39,1%, o vandens transportu – 0,1% (žr. 16 pav.).

Automobilių energijos sąnaudos tenkančios 1 keleiviui per kilometrą nuo 2010 m. iki 2019 m. didėjo 4,6% per metus, tačiau nuo 2019 m. mažėjo 2,8% per metus. Energijos suvartojimo mažėjimą lemia du pagrindiniai veiksniai: technologinis efektyvumas, kurį skatina transporto priemonių parko atnaujinimas ir alternatyvių degalų transporto priemonių, ypač hibridinių ir elektrinių automobilių, skaičiaus didėjimas.

Galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje 2023 m. buvo 0,65 Mtne didesnis nei 2010 m. Transporto galutinės energijos vartojimo didėjimą sąlygojo transporto rūšies struktūros pokyčiai, išaugusi veikla ir kiti veiksniai (atitinkamai 0,56 Mtne, 0,1 Mtne ir 0,13 Mtne). Šio galutinės energijos suvartojimo padidėjimo nekompensavo energijos taupymas (0,13 Mtne).

Transporto sektoriuje priemonės yra orientuotos į elektromobilų įsigijimą ir susijusią infrastruktūrą, kelių infrastruktūros plėtrą, viešojo transporto parkų atnaujinimą ir informacinius/švietimo tikslus, pavyzdžiui, ekologišką vairavimą ar dieną be automobilio. Naudojami ES struktūriniai fondai, valstybės biudžeto lėšos ir Klimato kaitos specialiosios programos finansiniai ištekliai. Be to, padidintas pridėtinės vertės mokestis taikomas kurui ir akcizas kai kurioms degalų rūšims, įskaitant benziną, SND ir dyzeliną. Didelis dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo uždavinių įgyvendinimui transporto sektoriuje plėtoti darnų mobilumą miestuose, gerinti eismo saugumą, diegti išmaniąsias transporto sistemas, diegti efektyvesnes transporto priemones, plėtoti aplinką tausojantį transportą. 2014-2020 m. buvo įgyvendintos finansinės paramos priemonės „Miesto viešojo transporto parko atnaujinimas" ir "Vietinis transportas“, siekiant atnaujinti viešojo transporto parką. Priemonių finansavimo forma – negrąžinama subsidija. 2018-2019 m. viešojo transporto priemonės buvo atnaujintos Radviliškio, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno miestuose. Viešojo transporto parko atnaujinimas leido sutaupyti 6,51 GWh energijos 2018-2020 m., o mokesčių padidinimas leido sutaupyti 4626,04 GWh 2014-2019 m.

Industry

2010-2023 m. laikotarpiu pramonės galutinės energijos suvartojimas sumažėjo 5,6% (žr. 19 pav.). 2010 m. didžiausias energijos vartotojas buvo chemijos pramonė, tačiau 2023 m. jos dalis sumažėjo nuo 37% iki 24%. Dėl Rusijos karo su Ukraina padidėjus gamtinių dujų kainoms, ženkliai išaugo trąšų gamybos sąnaudos ir trąšų gamyba Lietuvoje tapo nuostolinga. Todėl trąšų gamintojai buvo priversti laikinai sustabdyti gamybą. Kitų energijai imlių šakų (nemetalinių mineralų, celiuliozės ir popieriaus) dalis išliko beveik nepakitusi ir 2023 m. sudarė apie 21%.

Apdirbamosios pramonės energijos intensyvumas mažėjo 5,1% per metus, o pramonės – 4,5% per metus (žr. 20 pav.). Naujų efektyvių technologijų diegimas, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, atliekinės šilumos naudojimas ir kt. pramonėje lėmė energijos intensyvumo mažėjimą.

2023 m. pramonės sektorius sudarė apie 17% galutinio energijos suvartojimo Lietuvoje. Galutinės energijos suvartojimas pramonėje 2023 m. buvo 0,05 Mtne mažesnis nei 2010 m. (žr. 21 pav.). Šią tendenciją sąlygojo tai, kad ekonomikos augimo (0,65 Mtne) ir pramonės struktūrinių pokyčių (0,06 Mtne) įtaką visiškai kompensavo energijos taupymas (0,59 Mtne) ir kiti veiksniai (0,18 Mtne).

Lietuvos energetikos efektyvumo politika pramonės sektoriuje didžiausią dėmesį skiria finansinėms paskatoms, tokioms kaip investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, investicijoms į bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, investicijoms į švarųjį kurą ir pajėgumus (atsinaujinančios energijos išteklius ir atliekas). Investicinės subsidijos ir dalinis palūkanų kompensavimas yra priemonės, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančios energijos projektams įgyvendinti. Jos teikiamos iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Specialiosios klimato kaitos programos biudžetų. Finansiniai ištekliai yra orientuoti į energijos gamybos efektyvumo didinimą, teikiant paramą efektyviąjai kogeneracijai ir šilumos tiekimo sistemoms.