Overview

2015 m. galutinės energijos sąnaudos Lietuvoje sudarė apie 5 Mtne. 2000-2015 m. laikotarpiu galutinės energijos sąnaudos vidutiniškai didėjo po 1,6% per metus. Galutinės energijos vartojimo struktūroje transporto sektoriaus dalis padidėjo net 8,2 procentiniu punktu, t. y. transporto sektoriaus dalis išaugo nuo 27,0% 2000 m. iki 35,2% 2015 m. Tuo pačiu laikotarpiu namų ūkio energijos vartojimo dalis sumažėjo 7,6 procentiniais punktais (nuo 37,9% iki 30,3%), paslaugų sektoriaus dalis taip pat sumažėjo 0,2 procentiniais punktais iki 12,7%, tuo tarpu pramonės sektoriaus dalis išliko tokia pati ir sudarė apie 19,7%. 2015 m. pastatų sektorius, apimantis namų ūkius ir paslaugų sektorių, galutinės energijos vartojimo struktūroje sudarė apie 43,1 %.

Figure 1: Final energy consumption by sector (normal climate)

Source: ODYSSEE

Galutinės energijos vartojimo efektyvumas, apskaičiuotas pagal ODEX indeksą, išaugo vidutiniškai 1,8% per metus nuo 2000 iki 2014 m. arba 27,7% per šį laikotarpį. Didžiausias energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas pasiektas pramonės sektoriuje - 61,2% nuo 2000 iki 2014 m. (4,1% per metus). Paslaugų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo didėjimas buvo pastovus (apie 0,5% per metus). Namų ūkiuose, dėl senų pastatų renovacijos proceso, energijos vartojimo efektyvumas didėjo vidutiniškai 0,8% per metus. Transporto sektoriuje energijos vartojimo efektyvumo didėjimas taip pat buvo pastovus (apie 1,4% per metus).

Figure 2: Technical Energy Efficiency Index

Source: ODYSSEE

2014 m. Lietuva priėmė trečiąjį Nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą (NEEAP), kuriame nustatomas nacionalinis orientacinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas - iki 2020 m. pasiekti 740 ktoe galutinės energijos. Numatoma, kad įdiegtos energijos vartojimo taupymo priemonės iki 2020 m. leis sutaupyti 13,75 TWh. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NEIS) yra pagrindinis energetikos politikos dokumentas, nustatantis pagrindinius strateginius Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2050 m. Energijos vartojimo efektyvumo srityje NEIS ir su ja susijusi energetikos politika siekia didinti energijos vartojimo efektyvumą po 1,5 % kasmet iki 2020 m., o vėlesniu laikotarpiu (2020-2030 m.) – po 1,3% kasmet. NEIS numato, kad didžiausias energijos vartojimo efektyvumas bus pasiektas transporto sektoriuje, atnaujinus šalies automobilių parką, perėjus prie šiuolaikinio ir aplinką tausojančio viešojo transporto naudojimo bei skatinant investicijas į aplinką tausojantį transportą. Skaičiuojama, kad 2020 m. energijos tapymo potencialas galėtų siekti 300 ktne transporto sektoriuje. Energijos taupymo potencialas pastatų sektoriuje taip pat yra didelis. Modernizuojant ir renovuojant pastatus, energijos vartojimo efektyvumas viešuose ir gyvenamuosiuose pastatuose padidės. Kiekvienais metais dėl efektyvaus šilumos panaudojimo bus sutaupyta 220 ktne energijos, o vykdant žaliuosius pirkimus ir naudojant energiją taupančius prietaisus – dar 70 ktne energijos

.

Table 1: Sample of cross-cutting measures

MeasuresNEEAP measuresDescriptionExpected savings, impact evaluationMore information available
Energiją vartojančių prietaisų ženklinimasyesPriemonės tikslas – informuoti galutinius vartotojus apie energiją vartojančių prietaisų ypatumus ir tokiu būdu įtakoti žmonių sprendimus dėl efektyviau energiją naudojančių prietaisų pasirinkimo ir jų naudojimo.Žemas
Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas (STR 2.09.02:2005)yesSTR taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas. Juo nustatomi patalpų temperatūros, oro švarumo, santykinės drėgmės, šildymo sistemų ir prietaisų, oro tiekimo ir šalinimo, saugumo ir patikimumo bei energijos taupymo reikalavimaiŽemas
Source: MURE

Buildings

2015 m. namų ūkiuose patalpų šildymui sunaudota net 70,4% visos namų ūkiuose sunaudojamos energijos, buitiniai elektros prietaisai sunaudojo 13,9%, vandens šildymas - 9,4%, maisto gaminimas - 6,3%. Nuo 2000 m. buitinių elektros prietaisų energijos vartojimas išaugo 5,1 procentinio punkto. Buitinių prietaisų vidutinis metinis energijos vartojimo augimo tempas 2000-2015 m. laikotarpiu buvo 0,3% per metus. Per tą patį laikotarpį energijos sąnaudos patalpų šildymui mažėjo vidutiniškai 0,2% per metus (-2,3 procentiniai punktai). Energijos sąnaudos maisto gamybai taip pat mažėjo vidutiniškai 0,2% per metus (-3,9 procentiniai punktai). Nuo 2000 m. energijos sąnaudos vandens šildymui išaugo 1,1 procentiniu punktu. Bendros namų ūkio energijos sąnaudos 2015 m. atitiko 2000 m. lygį.

Figure 3: Energy consumption of space heating per m2

Source: ODYSSEE

Figure 4: Energy consumption by end-use per dwelling

Source: ODYSSEE

2015 m. namų ūkio galutinės energijos sąnaudos Lietuvoje sudarė apie 1,36 Mtne. Viena vertus, viena pagrindinių priežasčių sąlygojusi energijos vartojimo augimą per šį laikotarpį - gyvenimo būdas (0,21 Mtne "didesnių namų"), o kita vertus, sutaupyta energija (0,24 Mtne) sąlygojo energijos sąnaudų mažėjimą. Šios pagrindinės priežastys paaiškina kodėl energijos suvartojimas 2015 m. atitiko 2000 m. energijos vartojimo lygį.

Figure 5: Main drivers of the energy consumption variation in households

Source: ODYSSEE

Nuo 2000 m. elektros energijos sąnaudos tenkančios vienam paslaugų sektoriaus darbuotojui vidutiniškai didėjo 2,9% per metus. Šį augimą iš esmės sąlygojo augantis naujų elektros prietaisų kiekis, tokių kaip IT įrenginiai, telekomunikacijų prietaisai ir oro kondicionavimas. Elektros energijos sąnaudos tenkančios paslaugų sektoriaus vienam darbuotojui pastoviai didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visuose ES šalyse. Bendras energijos suvartojimas vienam darbuotojui per tą patį laikotarpį taip pat vidutiniškai didėjo 0,6% per metus.

.

Figure 6: Energy and electricity consumption per employee (normal climate)

Source: ODYSSEE

2005-2013 m. Lietuvoje buvo taikomas statybos standartas STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika". Jame buvo nustatyti didesni pastatų šilumos nuostolių norminiai reikalavimai, palyginti su ankstesniu statybos standartu (STR 2.05.01:1999). Įgyvendinus statybos standartą STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika", energijos suvartojimas naujuose pastatuose sumažėjo vidutiniškai 15 - 20%, palyginti su energijos suvartojimu pastatuose, statytuose pagal ankstesnį standartą. Nuo tada, kai statybos techninis reglamentas STR 2.05.01: 2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" buvo pradėtas taikyti 2005 m., iki 2013 m. iš viso buvo sutaupyta 526,6 GWh energijos. Siekiant ir toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatų sektoriuje, Lietuva įgyvendina įvairias programas ir priemones. Jos orientuotos į daugiabučių ir viešųjų pastatų, pavyzdžiui, mokyklų, universitetų, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų ir kalėjimų, atnaujimą ir modernizavimą. Modernizuojant daugiabučius namus, suteikiamos lengvatinės paskolos pagal atnaujintą finansavimo modelį. Finansiniai ištekliai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, ES struktūrinių fondų yra naudojami viešųjų pastatų modernizavimui. Planuojama, kad iki 2020 m. programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumo didinimui visuomeninės paskirties pastatuose, rėmuose bus renovuota 700 tūkstančių m2 viešųjų pastatų, iš kurių 470 tūkstančių m2 – valstybinių viešųjų pastatų ir 230 tūkstančių m2 – savivaldybių pastatų. Manoma, kad, modernizavus daugiabučius pastatus, bus sutaupyta 1000 GWh energijos, o modernizavus viešuosius pastatus – iki 250 GWh energijos 2020 m.

Table 2: Sample of policies and measures implemented in the building sector

MeasuresDescriptionExpected savings, impact evaluationMore information available
Pastatų atitvarų šiluminė technika 2005-2013 m.Statybos standartu reguliuojama pastatų šiluminės izoliacijos šiluminis projektavimas pastatuose, kur šildymo sezono metu vidaus temperatūra yra aukštesnė už lauko.Aukštas
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programaProgramos tikslas – didinti viešųjų pastatų energinį efektyvumą atnaujinant (modernizuojant) valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus.Aukštas
Daugiabučių namų modernizavimo programaPrograma remia energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, tokių kaip šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar rekonstravimas, balansinių ventilių stovams įrengimas, vamzdynų šiluminės izoliacijos pagerinimas, šildymo vamzdynų ir prietaisų keitimas, individualios šilumos apskaitos, daliklių ir termostatinių ventilių įrengimas butuose, karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas ar pertvarkymas, langų ir lauko durų keitimas, diegimą.Vidutinis
ES Struktūriniai fondai 2007–2013 m. (Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas)Priemonės tikslas – skatinti daugiabučių namų butų savininkus modernizuoti namus, kurių energijos vartojimas neefektyvus. Remiamos veiklos – daugiabučių namų modernizavimo viešinimas, daugiabučių namų butų savininkų informavimas ir konsultavimas, tipinių projektų parengimas, įgyvendintų projektų rezultatų monitoringas.Vidutinis
Source: MURE

Transport

2015 m. transporto sektoriuje net 87,2% visų energijos sąnaudų sudarė automobiliai. Oro transportas sudarė 7,9%, geležinkelio transportas - 4,5% ir vidaus vandens - 0,4%.

Figure 7: Split of the transport energy consumption by mode

Source: ODYSSEE

Nuo 2000 m. keleivių transporto srautas šiek tiek mažėjo (0,3% per metus). Tokį sumažėjimą daugiausia lėmė geležinkelių transporto (3,3% per metus) ir automobilių (0,4% per metus) naudojimo mažėjimas. Autobusų (0,5% per metus) ir oro transporto (5,4% per metus) naudojimas didėjo.

Figure 8: Share of transport in passenger traffic

Source: ODYSSEE

Krovininio transporto srautas (matuojamas tonkilometriais) sparčiai didėjo net 5,7% per metus, žymiai padidėjo kelių transporto srautas (8,0% per metus) ir geležinkelių transportas (2,9% per metus). Krovininio transporto struktūroje 2015 m. kelių transportas sudarė apie 65%, o geležinkelių transportas - 35%

.

Figure 9: Share of modes in freight traffic

Source: ODYSSEE

2015 m. transporto galutinės energijos sąnaudos Lietuvoje buvo 0,69 Mtne didesnės nei 2000 m. Šią tendenciją sąlygojo tai, kad sutaupyta energija (apie 0,32 Mtne) kompensavo išaugusią krovinio transporto veiklą (0,4 Mtne), tačiau transporto rūšies pokyčiai (0,12 Mtne) ir kiti veiksniai (0,48 Mtne) sąlygojo galutinės energijos sąnaudų augimą. 

Figure 10: Main drivers of the energy consumption variation in transport

Source: ODYSSEE

Transporto sektoriuje priemonės yra orientuotos į kelių infrastruktūros plėtrą, viešojo transporto parkų modernizavimą ir informacinius / švietimo tikslų, tokių kaip ekologiškas vairavimas ar diena be automobilio, siekimą. Naudojami ES struktūriniai fondai, valstybės biudžeto lėšos ir Specialiosios klimato kaitos programos lėšos.

Table 3: Policies and measures into force in the transport sector

MeasuresDescriptionExpected savings, impact evaluationMore information available
ES Struktūriniai fondai 2007–2013 m (Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra)Priemonės tikslas – kompleksiškai modernizuoti viešojo transporto paslaugų sistemą, siekiant sumažinti oro taršą, užtikrinti efektyvesnį miesto gyventojų susisiekimą, skatinti darbo jėgos mobilumą, mažinti transporto spūstis, gerinti eismo saugą, užtikrinti aukštą teikiamų viešųjų transporto paslaugų kokybę.Žemas
Transporto priemonių techninė apžiūraPriemonės tikslas – tikrinti transporto priemones, siekiant, kad šalyje būtų naudojamos tik techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančios transporto priemonės.Žemas
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programaProgramos tikslas – plėtoti ir atnaujinti kelių tinklą. Programai skirti ištekliai yra naudojami kelių, tiltų, perėjų, greitkelių, tunelių ir kelių statinių projektavimui, statybai, atnaujinimui, remontavimui ir techninei priežiūrai; kelių inžinerijos, transporto ir kitų pramoninių objektų įsigijimui; kelių ir tiltų studijų atlikimui; kelių eismo informacinės sistemos sukūrimui, eismo saugumo programos ir priemonių įgyvendinimui bei kita.Žemas
Source: MURE

Industry

2000-2015 m. laikotarpiu galutinės energijos suvartojimas pramonėje augo vidutiniškai 1,4% per metus. Svarbiausias pramonės energijos vartotojas Lietuvoje yra chemijos pramonė. Chemijos pramonės energijos dalis bendrose pramonės energijos sąnaudose išaugo nuo 20,7% 2000 m. iki 36,8% 2015 m. Kitų energijai imlių pramonės šakų (spalvotųjų metalų, nemetalo mineralinių produktų, popieriaus) dalis sumažėjo, palyginti su 2000 m.

Figure 11: Final energy consumption by branch

Source: ODYSSEE

Pažangių technologijų diegimas leido ženkliai sumažinti energijos sąnaudas tenkančias produkcijos vienetui popieriaus pramonėje (vidutiniškai 4,6% per metus nuo 2000 m.) Tarp energijai imlių pramonės šakų popieriaus pramonė pasiekė didžiausią energijos vartojimo efektyvumo augimą.

Figure 12: Unit consumption of energy‐intensive products (toe/t)

Source: ODYSSEE

Lietuvoje šiuo metu pramonės sektorius sudaro apie 14% galutinės energijos vartojimo struktūroje. Galutinis energijos suvartojimas pramonėje 2015 m. buvo 0,21 Mtne didesnis nei 2000 m. Šią tendenciją sąlygojo tai, kad ekonomikos augimo (1,1 Mtne) ir struktūrinių pramonės pokyčių (0,34 Mtne) įtakos nekompensavo sutaupyta  energija (1,04 Mtne) ir kiti veiksniai (0,19 Mtne).

Figure 13: Main drivers of the energy consumption variation in industry

Source: ODYSSEE

Lietuvos energetikos efektyvumo politika pramonės sektoriuje didžiausią dėmesį skiria finansinėms paskatoms, tokioms kaip investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, investicijoms į bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, investicijoms į švarųjį kurą ir pajėgumus (atsinaujinančios energijos išteklius ir atliekas). Investicinės subsidijos ir dalinis palūkanų kompensavimas yra priemonės, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančios energijos projektams įgyvendinti. Jos teikiamos iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Specialiosios klimato kaitos programos biudžetų. Finansiniai ištekliai yra orientuoti į energijos gamybos efektyvumo didinimą, teikiant paramą efektyviąjai kogeneracijai ir šilumos tiekimo sistemoms.

Table 4: Policies and measures into force in industry

MeasuresDescriptionExpected savings, impact evaluationMore information available
ES Struktūriniai fondai 2014–2020 m.Priemonėmis skatinimas atsinaujinančiuosius energijos išteklius (AEI) naudojančių gamybos pajėgumų diegimas, naujų efektyvių AEI technologijų plėtra ir tokių technologijų diegimas pramonėje, tikslu – naudoti energiją vidaus poreikiams tenkinti ir parduoti perteklinę AEI energiją centralizuoto šilumos tiekimo tinklams arba kitoms pramonės įmonėmsN/A
Specialioji klimato kaitos programa (Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pramonėje)Patvirtintos dvi priemonės, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą šalyje. Jos yra tokios: "Energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas" įvairiuose šalies ekonomikos sektoriuose, įskaitant pramonę; "Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimas, ekologiškų technologijų diegimas, įskaitant didelio naudingumo kogeneracijos namų ūkiuose ir komercinę veiklą vykdančiose įmonėse diegimas".Aukštas
ES Struktūriniai fondai 2007–2013 m. (Efektyvi kogeneracija ir šilumos tiekimo sistemos)Priemonės tikslas - įdiegti pažangias ir efektyvias energijos gamybos technologijas ir didinti energijos gamybos efektyvumą suteikiant dotacijas.Vidutinis
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondasPriemonės tikslas - teikti subsidijas investiciniams projektams, kurie teikia aplinkosauginę naudą, ir projektams, padedantiems didinti energijos vartojimo efektyvumą.Žemas
Source: MURE